- keliautė
- 1 keliaũtė sf. (2) autas ar kojinė be galvos, maunama ant blauzdų, kad oda nesproginėtų, nenusibraižytų, blauzdinė: Keliautes ant kiškų užsimovus ganau, ir tai oda sutrūkinėjus Dsm. Kojos išskeidėję, reiks pasdaryt keliaũtės, aprišt Vlk. Čėsas jau rugius pjaut, reikia pasisiūt keliautės Arm. Pasdaryk keliautes ir apskeliautėk kojas, kad nesopėt Pls.
Dictionary of the Lithuanian Language.